tetyva

×tetyvà (l. cięsiwa) sf. (2); FrnW, tėtyvà (2); FrnW, tętivà (4) KŽ, tetiva N, [K) 1. SD¹14, SD28, Sut sausgyslė, gysla; nervas. 2. N, [K], BS145, FrnW, KŽ lanko virvelė, templė, styga: Uždest strėlas savo ant gyslų (tetyvų) BPs11,2. 3. ppr. pl. burokų lapas: Arklys nuėdė visų burokų tėtyvàs Grv.